Asmeninių finansų valdymo reikšmė yra ypač svarbi ir ne mažiau sudėtinga nei įmonių. Įprasta tiek mokykloje, tiek studijuojant aukštojoje mokykloje skirti didelį dėmesį ekonomikos mokslams, verslo vadybai, tačiau asmeninių finansų valdymo įgūdžių lavinimas iki šiol lieka antraeiliu, nereikalingu dalyku. Neturint gebėjimų valdyti asmeninių finansų atsiranda reali galimybė netinkamai valdyti ir įmonės pinigus. Ir atvirkščiai, efektyvus asmeninių finansų valdymas, tai gebėjimas žmogiškųjų resursų pagalba sukurti finansinį kapitalą, pasiekti finansinę laisvę bei susikurti gyvenimo gerovę.Siekiant finansinės gerovės svarbu suvokti, jog žmogaus finansinis gyvenimo ciklas yra glaudžiai susijęs su fiziniu gyvenimu, kuris prasideda nuo gimimo, augimo, vėliau pasiekiamas vystymosi laikotarpis, branda ir senatvė.
Gyvenimo ciklo teorija
       Nobelio premijos laureatas F.Modiglianis (1918–2003 m.) praėjusio šimtmečio viduryje pristatė gyvenimo ciklo teoriją, kuri sako, kad žmogaus pajamos, pagal šią teoriją, visą jo gyvenimą kinta: gyvenimo ir darbo veiklos pradžioje jos yra mažesnės, nes dar neįgyta kvalifikacija, nepadaryta karjera. Vėliau jos didėja, o profesinės veiklos bei gyvenimo ciklo pabaigoje vėl sumažėja.Išlaidos turėtų būti maždaug vienodos visą gyvenimą. Tik gyvenimo ciklo pradžioje, jos būna didesnės už pajamas, nes įsigyjamas būstas, kuriama šeima. Tuomet gali tekti skolintis, o kai pajamos didžiausios, dera atiduoti ankstesnes skolas ir kaupti pinigus senatvei arba laikui, kai pajamos gali sumažėti, kad būtų galima išlaikyti tą patį išlaidų lygmenį. Deja, žmogus dėl ekonominių, psichologinių ar socialinių priežasčių ne visada taiko šią teoriją priimdamas kasdieninius sprendimus. Tvarkant asmeninius finansus, ne visada pasiseka elgtis apgalvotai, sprendimus priimti remiantis ekonomine nauda. 
      Finansinį gyvenimo ciklą, būtų galima suskirstyti į du pagrindinius etapus:
pirmasis – tai turto kaupimo ir apsaugos  etapas;
antrasis - turto skirstymo (perdavimo) etapas.
       Dar kitaip galima skirstyti remiantis prof. R. Jasinavičium, kuris  siūlo skirtyti finansinį gyvenimo ciklą į penkis etapus:
     finansinės kūdikystės laikotarpis – visiška finansinė priklausomybė nuo tėvų, globėjų;
     finansinės vaikystės laikotarpis – tai pirmųjų (minimalių) pajamų atsiradimas, kurios dažniausiai jos yra gerokai mažesnės nei išlaidos;
     finansinės jaunystės laikotarpis – kai stabiliai uždirbamos pajamos, iš kurių dalį galima atsidėti;
     finansiniams aktyvams įsigyti ir vystyti;
     finansinės brandos laikotarpis, kai pajamos iš 3 etape įsigytų aktyvų ima viršyti darbines pajamas;
     finansinės gerovės laikotarpis, kai pajamos iš investicijų tampa ne tik pakankamos, bet ir realia priemone svajonių įgyvendinimui.
       Galimas ir atvirkštinis variantas, kai 5-jame etape dėl finansinių išteklių trūkumo gali tekti riboti natūralius žmogaus poreikius bei atsiranda būtinybė parduoti turimą turtą. Tam, įtakos turi 3 ir 4 gyvenimo etapo asmeninių finansų valdymo rezultatai.Apžvelgus finansinio gyvenimo ciklo dėsningumus, galima suvokti, kad kiekvienas iš mūsų jau mokydamasis mokykloje turėjome pradėti galvoti apie savo asmeninius finansus ir efektingą jų valdymą. Tą rodo ir atlikti tyrimai Lietuvoje, jog tik trečdalis moksleivių gali tvirtai pasakyti, jog moka elgtis su gaunamais pinigais, o pusė jų nėra tikri savo gebėjimais juos panaudoti tinkamiausiu būdu. Taigi, šiuolaikinėje visuomenėje asmeninių finansų valdymu turime domėtis ir įgūdžius lavinti patys jau dabar ir to pradėti mokyti savo vaikus nuo pat mokyklos suolo.